Pinigų Taupymas

Saugoti ir gerbti gamtą – ne mada, o būtinybė. Kuo mažiau vartosi, pirksi nereikalingų daiktų, atidžiai rūšiuosi buities atliekas, tuo švariau gyvensi.

Įsismarkavus krizei atsitiko puikus dalykas: pasidarė madinga būti taupiems. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių atsisakome vartotojiško požiūrio į daiktus – dėl to, kad finansinė padėtis verčia veržtis diržus ar kad tampame sąmoningesni ir siekiame paprastesnės, aplinkai nekenkiančios egzistencijos. Gyvendami taupiau ne tik išleisime mažiau pinigų, bet ir turėsime daugiau laisvo laiko, energijos, polėkio.

Taupus žmogus – tai ne šykštuolis, kuris dreba dėl kiekvieno skatiko. Dabar madingas taupumas – tai sugebėjimas rengtis, kurti jaukius namus, linksmintis išleidžiant mažiau pinigų. Na, o jei šlamančiųjų tau netrūksta ir galimybė sumažinti savo išlaidas tavęs neįkvepia, apie taupumą mąstyk plačiau.

  1. Tai šaunu. Prisimeni anglų patarlę: „Aš ne toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus”? Tai va, tikrasis taupumas tai ir yra: verčiau pirkti brangų, bet itin kokybišką daiktą negu pigų niekalą, kurį netrukus teks išmesti (ir teršti aplinką!) ir vėl ieškoti kito.
  2. Tai apdairu. Niekas nežino,  kas laukia ateityje, net jei dabar pinigų tau netrūksta. Nekalbame apie nelaimes – džiugūs įvykiai taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Tad pradėti gyventi taupiau ir sukaupti šiokį tokį nenumatytų išlaidų fondą yra labai išmintinga.
  3. Tai naudinga aplinkai. Nereikia būti aiškiaregiams, kad suprastume: tokiu pašėlusiu greičiu vartojimo ratas ilgai suktis negali. Tiesa, esame nuolat raginami pirkti, nes tai naudinga ekonomikai. Bet žalinga aplinkai! Juk kai nusiperki naują daiktą, senąjį tenka išmesti ir… „auginti” naujus sąvartynus.
  4. Tai naudinga tau. Pasitraukusi iš vartojimo varžybų, t. y. įgudusi nebeužklbti ant išpardavimų, lizingu, kreditų, paskolų kabliukų, nebejausi ir įtampos dėl skolų, kurias anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Kaskart, kai svarstai, ar verta skolintis, prisimink Išmintingą posakį: „Skoliniesi svetimus pinigus, o grąžinti teks savus”…
  5. Tai padeda tobulėti. Kuo daugiau pinigų ir laiko iššvaistai įvairiausiems daiktams įsigyti, tuo mažiau laiko ir pinigų lieka kitiems dalykams. Pradėjusi gyventi taupiau nudžiugsi pamačiusi, kad tau vis lieka pinigų, kuriuos gali atidėti išsvajotai kelionei, nusipirkti sporto klubo abonementą, bilietų į teatrą ar koncertą. O jei sutaupytus pinigus skirsi mokymuisi, gali pradėti dairytis įdomesnio darbo, į kurį kasdien eitum lyg į šventę.

Nuo ko pradėti
Nors ir paradoksaliai skamba, geriausia taupymo pradžia – atsikratyti visko, kas nereikalinga. Nereikalingi daiktai ne tik užgriozdina namus – jie slegia visus juose gyvenančius žmones. Atsikratyk to balasto ir pajusi, kad ne tik tavo būstas tapo švaresnis, erdvesnis, bet ir pati pasidarei atviresnė gyvenimo permainoms. Tvarkydamasi atrasi ir reikalingų, bet pamirštų daiktų, vadinasi, nereikės pirkti naujų. Beje, įžvalgieji tyrėjai, nesibodėję pasidomėti tokiu banaliu dalyku, kaip tvarka namuose, nustatė, kad kai atsikratai visų nereikalingų daiktų, namų ruošai skiriamas laikas sutrumpėja beveik dvigubai!

  • Rūsys. Generalinę tvarką pradėk nuo rūsio. Nereikia būti aiškiaregiui, jei nori sužinoti, kiek laiko žmogus atidėlioja savo rūpesčių sprendimą. Užtenka pažiūrėti, kiek metų rūsyje laikomiems daiktams. Žmonės rūsiuose paprastai laiko daiktus, su kuriais susiję nemalonūs prisiminimai. Kuo labiau užgriozdintas rūsys, tuo didesnių keblumų būta praeityje: jie „palaidojami” rūsiuose kartu su neberelkalingais daiktais. Metas viso to atsikratyti! Rūsyje palik tik sezoninius daiktus, kuriais nuolat naudojiesi: žiemą laikyk dviračius, riedučius, kepsnines, o vasarą -slides, pačiūžas, rogutes.
  • Spintos. Susitvarkiusi rūsį imkis spintų. Iškraustyk spintų, spintelių, antresolių lentynas. Pasilik tik tuos daiktus, kuriais tikrai dar naudosiesi. Jeigu drabužių, batų, indų ar kitokio gero neprireikė ilgiau kaip metus, greičiausiai jų niekada ir neprireiks. Nereikalingus, bet dar gerus daiktus atiduok tiems, kam jie gali praversti. Tokia labdara- netiek dosnumo, kiek rūpesčio ekologija požymis: tau nebereikalingų daiktų neišmeti, taigi nedidini sąvartynų, juos gavusieji neperka naujų daiktų, taigi neskatina aplinką teršiančius gamybos.
  • Paloviai. Sutvarkiusi spintas apžiūrėk palovius. Ištrauk viską, ką esi sukišusi po lovomis. Jei tai -reikalingi daiktai, jiems atsiras vietos ištuštintose spintose. Visa kita išdalyk arba išmesk (jei tai tikrai niekam nereikalingas šlamštas). Tiesa, susidėvėjusius natūralių audinių drabužius ar patalynę dar gali panaudoti kaip šluostes.

Knygų lentynos. Jas lengviau švarinti palaipsniui: pradėk nuo abejotinos vertės patarimų, mezgimo, kulinarijos knygų, kurių turbūt niekada neatsiversi. Paskui pereik prie vadovėlių, kurių jau kelerius metus neprireikė, vaikiškų knygelių, Iš kurių jau visi namiškiai „išaugo”. Nereikia namie laikyti romanų, kurie tau neįdomūs, ir net tų knygų, kurios tau kažkada patiko, bet dabar nebeatspindi tavo vidinės būsenos. Pasilik tik tuos leidinius, kurie tenkina tavo dabartinius interesus arba tai, kuo ketini domėtis ateityje. Tik neskubėk pildyti makulatūrai skirtų konteinerių. Tau nereikalingos knygos kitiems dar gali praversti, todėl pasidomėk, gal jų reikėtų bibliotekai.