Paskolų Našta Lietuvoje Didelė

Palengva, kaip sunkus ligonis, mūsų šalis lipa iš ekonomikos ligos patalo. Nors iš pažiūros jokio pagerėjimo dar nematyti, teigiamų poslinkių atsiranda vis daugiau. Kiek gerėja padėtis ir skolininkų gretose, tačiau akivaizdu, kad skolos ne veltui yra lyginamos su žaizdomis – jos išties labai lėtai gyja. Vien ko verta formuluotė:„Skolų daugėjo lėčiau, bet vis dėlto daugėjo…”

Pradelstų skolų – lėtesni tempai

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 milijonais litų ir siekė 1,65 milijardo litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo”. Tačiau liepą gyventojų pradelstos skolos, palyginti su birželiu, didėjo 3 procentais lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 milijonus litų pradelstų skolų.

„Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos paskolos augo lėtesniais tempais. Teigiama tendencija ryškėja daugiausia pradelstų skolų telkiančiame finansų sektoriuje – pastaruosius tris mėnesius mažėjo skolininkų bankams skaičius. Taip pat galima išskirti tokį faktą, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas -tokios skolos mažėja arba auga nežymiai”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Sparčiausiai didėjo gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojamųjų kreditų bendrovėms, o lėčiausiai pradelstos skolos augo telekomunikacijų paslaugų teikėjams. Liepą vyrams atiteko 71 procentas visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų sumos, o moterims – 29 procentai. Vidutinis vieno vyro pradelstos skolos dydis siekia 4 682 litus, moters – 3 127 litus.

Pernai rudenį gyventojų sko- los perkopė milijardą, o šią vasarą -jau pusantro milijardo litų. Didžiausias skolų augimas buvo užfiksuotas 2008-aisiais, kai jų per metus padaugėjo 70 proc.

Ekonomikos girnapusė

Specialistų teigimu, lengviau atsikvėpti nuo skolų bus galima nebent 2012-aisiais, kai bent metus skolų padengimo greitis smarkiai viršys jų atsiradimo greitį. Tačiau, nors gyventojų pajamos stabilizavosi, susikaupusias skolas jos neutralizuos labai pamažu.

Tuo labiau kad, deja, daugelis žmonių vis dar neturi darbo. Ir apie vidaus vartojimo atsigavimą, kuris tebėra silpniausia mūsų ekonomikos atsigavimo grandis, dar labai anksti kalbėti. Turint omenyje, kad dauguma skolininkų yra sąmoningi, jie pirmiausia stengsis padengti skolas, o tik paskiau leisti sau nusipirkti gardesnį kąsnį ar geresnį drabužį.

Labiausiai įklimpę – vyrai

 

Daugiausia pradelstų skolų turi 30-34 metų vyrai ir moterys, mažiausiai – gyventojai, priklausantys 18-19 metų bei 55-erių ir vyresnių asmenų grupėms. Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų skolų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas itin išsiskiria 25-36 metų vyrai. Jų skolos siekia 476 milijonus litų – beveik trečdalį gyventojų sukauptos sumos.

Vilniečiai yra sukaupę beveik 40 procentų visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, klaipėdiečiai -15 procentų, kauniečiai -13 procentų. Mažiausiai pradelstų skolų ir toliau turi Pagėgių, Lazdijų ir Švenčionių gyventojai.

Birželį labiausiai prasiskolinę miestai pagal gyventojų ir pradelstų skolų skaičiaus santykį buvo Šilutė, Šilalė, Akmenė, Kelmė, Kalvarija, o mažiausiai prasiskolinę – Trakai, Švenčionys, Lazdijai, Šalčininkai irVilkaviškis. Pagal šiuos rodiklius labiausiai prasiskolinusių miestų sąraše Klaipėda užima 14 vietą, Kaunas- 19, o Vilnius-24.

Liepos mėnesį, kreditoriams keičiantis informacija apie skolas Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje, Lietuvos gyventojai apmokėjo beveik 11 tūkstančių pradelstų skolų, kurių suma siekė daugiau nei 39 milijonus litų. Skolininkų administravimo informacinė sistema leidžia kreditoriams susigrąžinti pinigus, o gyventojus skatina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir neįklimpti į naujas skolas.

įmonės taip pat kapanojasi

Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, per liepą įmonių pradelstos skolos išaugo 86 milijonais litų ir siekė daugiau nei 4 milijardus litų. Nors pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo sparčiau nei birželį, kai pradelstų skolų augimas sudarė 65,3 milijono litų, vis dėlto nepasiekė šešių mėnesių vidurkio – 141 milijono litų. Liepos mėnesį verslo, padengtos skolos sudarė 188 milijonus litų, t. y. beveik 50 milijonų litų daugiau nei birželį.

„Įmonių pradelstų skolų duomenis reikėtų vertinti atsargiai, tačiau teigiamos tendencijos ryškėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį pradelstos skolos vidutiniškai didėjo 4 procentais, o per paskutinį praėjusių metų pusmetį – 11 procentų. Be to, pastebima dar viena teigiama tendencija: verslas padengia vis daugiau pradelstų skolų. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį buvo padengiama vidutiniškai 22 milijonais litų daugiau skolų nei per paskutinius šešis 2009-ųjų mėnesius”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Bueman.

Pasak A. Bueman, nors įmonių pradelstų skolų duomenys rodo apie prasidedantį stabilumą verslo tarpusavio atsiskaitymo srityje, atlikta sektorių ekono-metrinė analizė rodo, kad bendrovių padėtis vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 procentų įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus.
Liepą sparčiausiai didėjo įmonių pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms, tačiau labiausiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms, išperkamosios nuomos ir vartojamųjų kreditų įmonėms.

Mažėja bankrotų

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą liepos mėnesį buvo itin mažas, palyginti su birželiu ar šių metų pusmečio vidurkiu.

„Bankroto atvejų ir toliau sparčiausiai mažėja transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ketvirtadalis įmonių svyruoja ties bankroto riba, o didžiausia grėsmė prognozuojama statybos ir nekilnojamojo turto įmonėms bei viešbučiams ir restoranams”, -pabrėžia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė.Minėto kreditų biuro duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų ir yra vidutiniškai skolinga 42 tūkst. litų.